TAH TADAAAH

Kurį laiką nerašiau ir nesirodžiau čia ir jau netgi degu noru padaryti vlogą! Tačiauuuu. Norom nenorom teko šiandien sėdėti ir gydyti savo nelemtą pilvuką namie, ech. Turbūt labai jis užsimanė pasireikšti, kad tokiais 'dūžiais' atkreipė dėmesį. :dd Būtent dėl šios priežasties šiandien ir nepadariau video blogo. ^^

Galėčiau pasakyti, kad dalyvavau labai smagioje viktorinoje EuroProtai su labailabai smagia ir faina komanda Traktoriaus Betonas!! :D Pirmajame etape daugiau kvailiojom, nei atsakinėjom į klausimus ir užėmėme labai garbingą paskutinę vietą(heh;DD), tačiau antrame etape parodėm jėgas! Buvome pirmi. :> 

 Visą dieną buvau namie alone, todėl galėjau užsiimti kuo noriu. Radau skrynelę, kurioje guli įvairių šalių monetos. Tose šalyje buvo mano tėtis. Kaaaaip aš jam pavydžiu. Kad man dabar padovanotų atostogas į Arabų Emyratus .. Aaaaaah, būtų ossam!

 Kaip jau minėjau, tinginiavau sau laiminga namie. Velniškai užsimaniau tapyti (turbūt dėl to, kad jau praleidau kelias pamokas dailėj). Užsimaniau ekspresionizmo, tai ir tapiau mėlynai violetinę katę.

Nepaisant visos šitos mano kasdienybės, šiuo metu (pastarąsias savaites) vyksta tikrai kažkas, ką drįsčiau vadinti 'žaidimas su ugnimi'. Taiptaiptaiptaip, visa šita mane atplešia nuo mokslų ir verčia į juos žiūrėti kažkaip laaabai nerimtai, juose rituosi lyg akmenėlis nuo skardžio žemyn ir užsigalvojusi toliau tęsiu tą pakvaišusį velnio užburtą ratą. Ai ne ne, tai ne ratas, suklydau. Šitokia nesąmonė vyksta tik pirmą kartą. Tikiuosi kada nors ateis pabaiga. Kuo greičiau, tuo geriau. Taip pat viso šito vienas iš 'pasiekimų' - aš tapau pesimistiškesnė. Mažiau šypsausi, labiau nuvertinu save, mažiau matau visko, kas gražu ir miela. Tai taip šlykštu. Gal čia dėl to, kad jau gerą pusmetį aš neturiu vaikino ir mano širdyje nerusena ugnelė, kuri verstų visus mylėti ir nuolat šypsotis? Vargu. Man tiesiog moralinis stresas. Kai aš nusiviliu savimi, nuleidžiu rankas, o dar ir tėtis išvyksta į UK vėl keliems mėnesiams uždarbiauti ir palieka su mane tiesiog gyvą ryjančia seserimi (true true) - žinokit ne kažką. Kai dar dūžta viena labiausiai trokštamų realaus žanro svajonių - dvigubas ne kažką. (Na, ji nedužo, aš ją pati sudaužiau. Po poros metų susirinksiu šukes ir protinga galva, jei turėsiu dar noro, tas šukes 'sulipdysiu' ir įgyvendinsiu tą svajonę). Bet nu damn! Kodėl viskas vienu metu. Manęs netgi facebooke (juokinga, bet tiesa) klausia, kodėl nuotraukose beveik nebesišypsau. Sakyčiau 'MELAS MELAS!' bet rimtai, šališkai pasižiūrėjau ir pastebėjau tą pesimistišką nuotaiką kai kuriose mano nuotraukose. Kvailas sutapatinimas su realybe, bet tai tik pastebėjimas. ^^ Žodžiu, įsisiautėjau aš jau. Tai, kas mane 'išgydytų' iš dabartinės krizės yra tokie paprasti ir kasdieniški dalykai, kad daugumai tai turbūt net visiškai nepastebima ir nereikšminga.. Apkabinimai, šėėėėėėėėlsmas ar tie tūsai, kurių jau nerealiai pasiilgau, juokaaaaaaas ir tiesiog skatinimas. Jooo, vieniems gali atrodyti, kad noriu, kad 'visi aplink mane šokinėtų' ar galvoja, jog laikau save pasaulio bamba, bet nee. Who cares, man jau neberūpi ką sako kiti.

BUČIUOOOOOJU VISUS.