Mokykla

• Nemaniau, kad vėl teks lyg iš seniai užkastų praeities požemių išvysti kai kurias situacijas. Man tai patinka, žinoma. Puiki socialinė ekskursija po jau istorija tapusius koridorius. Šiandien prisipildžiusi ir bene išsiurbusi iš žmonių, kurie to net nespinduliavo (ir tikrai neįtarė), to taip išsiilgto rūpesčio ir jaukumo jausmo ir vėl į viską ėmiau žiūrėti iš stebėtojo pazicijos. Vėl tame burbule, kuriame net oras, atrodo, kitokio tankio ir jutimo, nei kad visur aplinkui.

  
  

  Tokie pastebėjimai primena, kad ne visų galvose mintys samprotauja tuo pačiu greičiu ir svarsto apie tuos pačius dalykus. Aš tai, žinoma, pilnai suprantu, tačiau retkarčiais kažkoks blokas, nenorintis įsileisti supratimo, priverčia tai pamiršti. Šiandien teko susidurti su situacija, kai bendraklasis neatsargiai išsidavęs gėdijosi to, jog turi merginą. Na taip, santykiai, toli gražu, ne tokie, kokių siekiu, puoselėju ir noriu aš (mehehehhee ir netgi turiu), bet visgi jie drauge, o tai reiškia, kad yra kažkokia abipusė trauka. Galbūt todėl, nes siekia kažkokios naudos, kad ir noro turėti bent ką nors, noro išmokti pažinti priešingą lytį ar dar kas nors iš tos operos (tai man, žinoma, nepriimtina), bet visgi SIEJA. Ir gėdytis to.. Oh well. Maniau, kad kuklumas kalbant apie santykius išnyksta peržengus ~6-7-8 klasių ribą. Vieniems anksčiau, antriems vėliau. Na bet.. Bet dvyliktoje.. Aštuoniolikos, kai kurie beveik devyniolikmečiai, o śitaip elgiasi. 

  Wow.

  
  

  Dar viena įdomi patirtis šiandieną pasitaikė paprasčiausiai betiksliai, niekur neskubant vaikštinėjant viename iš mokyklos korpusų. Puikus būdas matyti skirtingus besiformuojančius arba jau sugadintus Ego tiesiog einant siauru koridoriumi. Mimikos, gestikuliavimas, noras garsiau sušukti, keiksmažodžiai ir įžeidimai tiesiog iš tolo rėkia "I'm better than you", o pro praviras klasės duris matosi mergaitė, su tokia perdėta savimeile žiūrinti į veidrodį.

  
  

  Viskas taip įdomu. Tokie absolutely kasdieniai vaizdai manęs niekad nenustoja žavėti.

  Žmonės įdomūs.

  
  

  
  

  R.

Nesistenk, tada bent žinosi, kodėl nesi įvertintas.
Ir neįrodinėk, ne ne, niekada, nors ir esi teisus, nes žodžius lengva iškraipyt. Tiesiog būk tas šūdas visame tame jovale. Bus gal geriau. Priprasi.

kasmanogalvai

Susimaišiau. Literaliai.

Dabar net kalbėt sunku. Tiesiog. Jo. Taip. Ne? Nežinau, rimtai.

pilka.

Kovo septynioliktoji arba Kalėdinio sniego atpirkimo savaitė.
Aš vėl imu jausti nostalgiją toms vietoms, kuriose nė karto nebuvau, tam orui, kurio nė gurkšnio neįkvėpiau, toms gatvėms, kurias kiekvieną minutę užpildo tūkstantinių žmonių srautai. Kur stresas ir depresija - įprasti pojūčiai. Galbūt ten jausčiausi sava.
Man vėl žūtbūt reikia pabėgti. Bent akimirkai.
Aš vėl noriu į Sapiegos senąsias kapinaites ant kalvos. Kad būčiau arčiau dangaus, kad laisvę jaučiau.
Gera jausti ramybę, kurios vėlgi nebejaučiu.

 

картина

Russian letters are so beautiful, isn't it?

Okay, here's my triptych.

Feel free to write comments.

Outside with B.

Portrait

It is so wonderful to get a portrait 
I'm so excited! Thank you so much, Jurgis!

2013.04.08

Noriu parašyti laišką. Išsiųsti. Ir gauti atsakymą. Nenoriu žinoti, kam rašau, nenoriu, kad žinotų, kas rašo.

Sunku žvelgti į akis, matyti.

Išgirsti kartais nėra geriausia išeitis. Girdi, klausai, bet jautiesi.. po ledo sluoksniu žiemą.

Tuk tuk. 
Kas ten? 
Čia tavo galimybė. Išeinu, neatidarei durų laiku, pavėlavai.


Sėdi ant palangės trečiame aukšte. Kojos nuleistos žemyn. Ten, tolumoje, miesto šviesos. Priešaky - miškas, pušys, kurio viršūnės nenustoja siūbuoti vėjo taršomos. Šalia tavęs žmogus, kuris stengiasi elgtis tinkamai, stengiasi, kad viskas būtų gerai, žmogus, kuris tau reiškia daugiau nei daug. Tiesiog. Visi nori gėrio. Ne visiems pavyksta. Kaip elgiesi tu, jei imi velti klaidą po klaidos? Kaip sustoti, norint rasti tinkamą kelią? O gal.. vėl suklysi?. Nebijai?


Paleisti. Sunkiau. Nei. Kada nors. Buvo. Galima. Įsivaizduoti.

Silver Moon

Pasitikėjimas ir artumo pojūtis yra tobulas derinys. Tai pajutusi jaučiu visišką sielos pilnatvę.

Tapau priklausoma nuo dalies nežinomybės, troškimų, melanchonijos ir pokalbių iki sielos gilumos.
Gyva muzika, kur ji, kai jos reikia dabar ir čia.
Tas švelniausios plunksnos prisilietimas kūnu, kur jis, o ir kodėl jis mano galvoje, kai  sieną it stiklinę aš jaučiu.
Kuo tikėti, ko klausyti..?
Kodėl aš nuolat perpildyta klausimų pačiai sau.
Gal man derėtų nustot mąstyt? Akimirką? Galbūt. Bet ne šiandien, ne.

septynios žvaigždės ore

Būna nutinka taip, kad išsigandęs meilės ir jaudulio skonio imi ir bandai nuo to pabėgti.

Bėgi bėgi, bet nepabėgi. Tik uždelsi.

Ypač kai aš esu tokia, kuriai reikia tiek mažai, kad galvoj suktųsi vienas žodis, vardas, o pilve skrajotų drugeliai, kaip žmonės sako. Tačiau malonesnis jausmas yra šiltas ir gilus apkabinimas, kai apkabini, užsimerki ir pasijunti įsisupęs lyg saugiausioje vietoje pasaulyje. Tikrai. Ir ta akimirka sustoja, ir nesvarbu, kur tu esi, tau gera čia ir su juo. Tas šiltumo jausmas, tas gležnumo jausmas, tas..tas tikrumo jausmas. Galvoje sukasi ta rudeninio senamiesčio atmosfera, kai naktiniai žibintai ir jų skleidžiama šviesa, grįstas grindinys ir žmonės, besišypsantys, besišnekučiuojantys žmonės plaukia aplinkui taip palengva, taip ramiai, kaip upė prieš užmiegant žiemos miegui.

Tas prisilietimas pirštų galiukais, kai kūnu nubėga šiurpas. Ir dar tas, kai tu tyli, nes nemoki išsireikšti žodžiais. 

Tik jausmais, ne kitaip.

bauhaus

O ką pasakytum, 

jeigu aš pasakyčiau, 

kad kažką pasakyti nepakaks raidžių?

O šiaip tai mintyse šmėkštelėjo idėja. Tokia visai nebloga, manau.

Dabar nukreipkime strėles į ateitį, vėliau į įvertinimą, o tuo tarpu judėk prie nirvanos. k?

O taip, tu tikrai supratai, apie ką aš kalbu.

Laimė per plačią šypseną išsukiojo veide

Aš esu visokeriopai laiminga. Pilnutėlė šilumos ir meilės. Tikrai.
Bet bijau. Vis dar bijau to jausmo, kurio skonį teko pajusti jau seniai. Bet aš to noriu. Trokštu! Taip, labai. Meilė ne šiaip sau jausmas, jis kaip užslėpto labirinto įėjimas, kurio pabaigą anksčiau ar vėliau randame, sunkiau ar lengviau. Viskas turi pabaigą, kas turi pradžią. Viskas, kas baigiasi nusako, jog tuoj prasidės kažkas naujo. Kažkas. Ah.
Ir įdomu, kaip klostysis šiųdiena dabar, kai jaunėlei beliko pora metų šeimos lizde.
Ir ar ilgam.
Ir vėl tas atsidusimas, gurkšnis žaliosios arbatos ir ritminga A Forest dainos melodija.

Pati sau skaitant šias kelias idiotiškas eilutes neatrodau laiminga, bet pajusk mano mintį, pajusi ir tą ramybę širdy.

Autumn.

Ėjau ir klausiau savo minčių. Ir vėjo. Ramaus, tikro, rudeninio.

Nieko daugiau, tik jų.

Negalėjau nustoti šypsotis, o visa kita šypsojosi man.

Aš jaučiausi pilna meilės.

Toks tas Rūtos ruduo

Rytą atsikėlus katino žingsniu nusėlinau į kiemą įkvėpti gaivaus ryto oro, užsuoti gaivos ir vėjo kvapo. Šeštadienis. Ramusis šeštadienis. Pirmas toks šį rudenį, tikriausiai.

Tikriausiai minėjau, jog šių metų liepą buvau Vokietijoje, pas Julę. Mainų programa. Rugsėjo pradžioje ir visi jie, mielieji vokietukai, buvo atvažiavę paviešėti pas mus. Turbūt buvau per daug sumenkinusi savo gimtąjį miestelį, nelemtąją Pabradę, bet wow, aš tikrai maloniai nustebinta ir įsitikinau, jog su gera kompanija gerai visur. Tikriausiai suprasit taip, jog ligi šiol geros kompanijos nebuvo, bet ne ne. Buvo, visada turiu kažkokią dalelę gėrio šalia. Bet šios dešimt dienų buvo vienos įsimintiniausių, kaip jau minėjau, šį rudenį. Kiekviena diena prasidėdavo anksti ryte su šypsena, saldžiais bei gardžiai pusryčiais ir maloniais, ko gero netaisyklingais angliškais pašnekesiais. Judėjome į visas puses, šiaurę, rytus, vakarus ir pietus, aprodėme šią mūsų žavią miškingą Lietuvėlę, o nei vienas vakaras neapsiėjo be visų mūsų susibūrimų. Mes tapome kaip didelė šeima, nes nebuvo nei dienos, kurią leistume atskirai. Tik, kad ir kaip bebūtų, jų išvažiavimo dieną šypseną kėlė tik tie malonūs žodžiai į ausį, kurie man tikrai bus nepamirštami.

Tą patį ketvirtadienį, kai pamojavome ir atsisveikinome su vokiečiais diena buvo pilka ir debesuota. Ne veltui, pamaniau. Tikriausiai lyg ant svarstyklių lėkštučių turi visko būti po lygiai - tiek laimės, tiek liūdesio. Smalsumas nugalėjo visas ribas ir perskaičiau tai, ko nederėtų skaityti, tačiau.. Ech. Prisiminiau ir tėtį, kurio laukiu jau bene metus, ir tuos senus laikus, kai draugija su seserimi buvo tikras malonumas. Ir vėl niūrios mintys, ir vėl tas nelemtas ruduo, kuris, visgi, įsibrovė į mano galvą ir mintis.

Mano siela trokšta kažko gaivaus. Naujo. Pamiršto arba šviežio. Gitaros garsai prieš miegą, pirštukų skausmas ir ta vis neskambi melodija motyvuoja mane judėti pirmyn, kad pajusčiau tą tikrąjį gardų ir gobšų skonį laikant gitarą rankose. Kad norėtųsi dar ir dar. Nors ir dabar noro nestinga.

Prieš miegą bent pora eilučių Šekspyro.

Ir potėpiai drobėj.

Kažkas tokio, kas atgaivina. Lyg naujas gurkšnis oro. Kasdien. Po truputį, kad skonį saldų jausčiau. 

Taip būna

Prasidėjo nesąmonė.

Man buvo gerai taip, kaip buvo IKI dabar.

Be jokių nuogirdų, kurios ilgainiui išsipučia į burbulą, kuris dar negreit sprogs.

O kaltinamoji, of course, be abejonių vienintelė Rūta.

Ok, po kurio laiko praeis.

Ir kai nutils miestas.

I hate people.

Sorry.

Oh God why

Mane mokė elgtis su kitais taip, kaip norėčiau, kad su manimi elgtųsi.
Aš stengiausi taip ir daryti.
Bet atsako negavau.

Mačiau mamos ašaras.
O dieve.

rugpj.29

Atitrūkau nuo kasdienybės ir gyvenu kitu rimtu. Truputį pradedu įbristi į tą neskubantį, apgalvotą gyvenimo taktą, kad bent pradėčiau tapti rimtesniu žmogumi. Bet abejoju, kad gali pradėti sektis puikiai, galbūt su laiku. Someday.
Pildau savo norus ir jėė, aš susitinku su vis daugiau žmonių iš kitų miestų. !! Rokai - štai priežastis, kodėl aš dabar negaliu be naujų pažinčių... hihi.
Jau nesugebu suplanuoti savo kasdienio gyvenimo be trumpučių išvykų. c:

Germany and Rock Nights.

Yaaaay. Pamilau šią vasarą!. Vokietijoje buvę nuotykiai yra nuostabūs, taip pat žmonės, su kuriais susipažinau, yra nerealūs. Pamilau juos visus. :} Na okay okay, atvirai tariant tik apie pusę.:D Bet visgi, trokštu vėl sugrįžti į Vokietiją pas draugus... Taip pat ataitūsinau Rokuose. Pirmas festas ever, tačiau viskas, aš jau žinau kaip leisiu ateinančią vasarą - su daugybe festivalių įvairiose Lietuvos vietose. Non stop. Kuo man ten taip patiko? Nauji žmonės, visur gera nuotaika ir nestabdomai sklindanti muzika. ahhh. Love it. ♥

shit happens

Nekenčiu žmonių.
Lietuviai degradavę žmonės.
Kerta per tą pačią žaizdą jau antrą kartą. ............mėnesio bėgyje.

fuck.

picnic with water pipe