06/11/15

Do you believe in law of attraction? If not, just try to act like it exists. Feed your body with good quality foods you like, be in a places you love to be, create, express yourself in all the ways you want and can, be as good as you want to be with others, and yourself especially.

Be honest to yourself. Love yourself. Take care of your soul and body. And then just look around - you sure that nobody changed?

I can guarantee you'll be the best your own version and you will attract everything you want. Situations, people, conversations, even little gifts from universe - maybe sunny day, maybe postcard with words you need to know.

Everything's in our own head, everything around us is just projection of our minds. You can become whenever you want. If you can win against only one barrier Fear - a parasite -, you can do anything.
That's why the ones who are in love in life/person/activity/x lives a wonderful life. With a splash of glitter, haha.

We are flawless creators of life so just enjoy it.

Rugsėjo 10./2

Don't run from yourself. Stand agains your minds, even if it hurts sometimes. That's how we grow. Step by step.

Rugsėjo 10.

Love is a wonderful experience. It's one of the greatest experiences life has to offer. And it is something everyone should aspire to feel and enjoy. But like any other experience, it can be healthy or unhealthy. Like any other experience, it cannot be allowed to define us, our identities or our life purpose. We cannot let it consume us. We cannot sacrifice our identities and self-worth to it. Because the moment we do that, we lose love and we lose ourselves.

Because you need more in life than love. Love is great. Love is necessary. Love is beautiful. But love is not enough.

Rūgpjūčio 7.

Jei nori išsaugoti savo laisvą sielą, niekam neleisk tavęs užspausti.
Jei nori neprarasti, prisimink, kad viskas laikina.
Tuomet amžinai turėsi, nes tai bus arba pamoka, arba dovana. Bet kokiu atveju, - abidvi reikalingos, kad nenustotum augti.

balandžio paskutinė.

Sėdint Lukiškių aikštėj užuodžiau žemės, susimaišiusios su žole, kvapą, ir pasijaučiau išdavusi dailę, palikusi tai, kas man tikra ir brangu. Popietės su teptuku ir drobe skubant po mokyklos / sava meditacija ir pabėgimas. Įdomu, ar pavyks išpirkti savo kaltę. 

Virpu.

kovo 18

Die Stunden bleiben nichts als Leere
Glücklich, wer vergessen kann

kovo 12

Kažkur giliai manyje tūno vienatvės, nesupratimo ir "aš - laikinas meilės šaltinis" baimės.
Visad atsiradus situacijai, kurios baigtį galima įsivaizduoti būtent taip, manyje nebelieka nieko, tik tuštumo ir bevertės egzistencijos jausmas.

Vasario 2

Kelios minutės iki vidurnakčio. Graži vasario naktis. Šviesi, apšviesta saulės atspindžio mėnulyje šviesos, tyli. Ramu aplinkui, taiku.

Šviečia pilnatis. Mėnulio šventė, mėnulio ryškiausios mėnesio dienos. Jis šviečia drąsiai, lyg sakydamas, kad viskas aplinkui dabar apklota magiška pilno Žemės palydovo skraiste. Dangus lyg užklotas įskilusio ledo šydu, greitai plaukiančio virš mano galvos ir karts nuo karto parodančio už jo slypinčios galaktikos platybes. Matau ryškią žvaigždę greta mėnulio. Ji, atrodo, plaukia, skrenda kažkur skubėdama. Maniau, kad tai mūsų kaimynų kelionė, deja apsirikau. Norėjau tuo tikėti, patikėjau minutę, kelias. Buvo gera įsivaizduoti matant galaktikos gyventojų gyvenimą. Ne, visgi žiburiukas danguje sklando visatos raizginio taške, tai tik debesų ižo iliuzija, ji niekur neskuba. Tai ne kaimynai. Stovi, laukia. Matau visatos dalį virš savo galvos. 

Nuleidus akis matau tylų naktinio poilsio išskubėjusį miestą. Nusišypsau. Gražu mūsų Žemėje. Kiekvienas lopinėlis, atrodo, toks šiltas ir jaukus, savas, mylintis. Spinduliuojantis gyvybę, gėrį. Jaučiuosi laiminga, gimusi šioje realybėje, šioje Žemės planetos realybėje tarp nesuskaičiuojamo kiekio kitų realybių ir pasaulėlių. Čia aš galiu svajoti ir tikėti savo svajonėmis vis palikdama vietos mistikai, nes visa, kas vyksta už žemiečių suvokiamų ribų, tėra tik hipotezės. 

Ramybė ir yra harmonija, pilnatvė, o aš ją jaučiu. Jaučiu visatos bangas savo kūne. Aš esu visata. Kiekvienas net menkiausias lopinėlis yra visata. Mes esame visuma, bendras ryšys, išsiskleidęs meilės žiedas. 

Aš myliu gyvenimą, kaip ir myliu tave. Myliu viską, visatą. ॐ

sausio 17

Sėdėjau hair cocktail bare, laukiau Martyno ir nežinojau kur dėtis. Tai nusprendžiau parašyti.


Mylėk gyvenimą, mylėsi ir pats save. Arba atvirkščiai: mylėk save, tik tyrai, ignoruodamas besiveržiantį egoizmą ir savimeilę, ir mylėsi gyvenimą! Ne tik jo subjektyviai suprantamą grožį,  bet ir pyktį, tamsą, antipatijas, kurios pamilus praras savo engiamą vardą. Visa tai susimaišys su nuostabia akį traukiančia estetika ir perkels į kitą būvio erdvę,  lyg aukštesnę, pakilesnę sąmonės pasaulėlio ertmę. Kažin, ar kas norėtų pasprukti iš to psichodeliškai magiško pasaulėlio į pilkai-juodai-baltą "realybės" pasaulį. Realybė yra tai, ką tu pats tuo vadini. Net sapnai yra realybė. Juos matai, jie egzistuoja, todėl jie yra realūs. Galbūt ne fiziškai,  galbūt ne šioje mėlynosios Žemės planetoje, bet jie yra. O kam atsiriboti tuo, ką matome sapnuodami, o tiksliau jaučiame,  jei turime visus tris jutimus: regą, klausą ir jutimą. Kiekvienas mūsų turime didžiausią laisvę "point of view" pasirinkimui. Mylėkim gyvenimą ir jis mylės tave. Cheers!