O mano prisiminimai nejučiomis jau buvo pradėję gęsti, kaip gera tiesiog stovėti po tamsiai violetiniu žvaigždėtu nakties skliautu ir klausytis tylos, girdėti bėgančią žole katę kažkur toli toli pievoj ir sugerti tirštą upe kvepiančio pavasarinio oro gaivą. Ramybė glausto kiekvieną lopinėlį čia.
O Lietuva, tu man tokia magiškai žavi.
O Lietuva, tu man tokia magiškai žavi.
