Pasitikėjimas ir artumo pojūtis yra tobulas derinys. Tai pajutusi jaučiu visišką sielos pilnatvę.
Tapau priklausoma nuo dalies nežinomybės, troškimų, melanchonijos ir pokalbių iki sielos gilumos.
Gyva muzika, kur ji, kai jos reikia dabar ir čia.
Tas švelniausios plunksnos prisilietimas kūnu, kur jis, o ir kodėl jis mano galvoje, kai sieną it stiklinę aš jaučiu.
Kuo tikėti, ko klausyti..?
Kodėl aš nuolat perpildyta klausimų pačiai sau.
Gal man derėtų nustot mąstyt? Akimirką? Galbūt. Bet ne šiandien, ne.
Tapau priklausoma nuo dalies nežinomybės, troškimų, melanchonijos ir pokalbių iki sielos gilumos.
Gyva muzika, kur ji, kai jos reikia dabar ir čia.
Tas švelniausios plunksnos prisilietimas kūnu, kur jis, o ir kodėl jis mano galvoje, kai sieną it stiklinę aš jaučiu.
Kuo tikėti, ko klausyti..?
Kodėl aš nuolat perpildyta klausimų pačiai sau.
Gal man derėtų nustot mąstyt? Akimirką? Galbūt. Bet ne šiandien, ne.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą