2015 m. sausio 17 d., šeštadienis

sausio 17

Sėdėjau hair cocktail bare, laukiau Martyno ir nežinojau kur dėtis. Tai nusprendžiau parašyti.


Mylėk gyvenimą, mylėsi ir pats save. Arba atvirkščiai: mylėk save, tik tyrai, ignoruodamas besiveržiantį egoizmą ir savimeilę, ir mylėsi gyvenimą! Ne tik jo subjektyviai suprantamą grožį,  bet ir pyktį, tamsą, antipatijas, kurios pamilus praras savo engiamą vardą. Visa tai susimaišys su nuostabia akį traukiančia estetika ir perkels į kitą būvio erdvę,  lyg aukštesnę, pakilesnę sąmonės pasaulėlio ertmę. Kažin, ar kas norėtų pasprukti iš to psichodeliškai magiško pasaulėlio į pilkai-juodai-baltą "realybės" pasaulį. Realybė yra tai, ką tu pats tuo vadini. Net sapnai yra realybė. Juos matai, jie egzistuoja, todėl jie yra realūs. Galbūt ne fiziškai,  galbūt ne šioje mėlynosios Žemės planetoje, bet jie yra. O kam atsiriboti tuo, ką matome sapnuodami, o tiksliau jaučiame,  jei turime visus tris jutimus: regą, klausą ir jutimą. Kiekvienas mūsų turime didžiausią laisvę "point of view" pasirinkimui. Mylėkim gyvenimą ir jis mylės tave. Cheers!

5 komentarai:

  1. Tu esi Toookio grožio, kad norisi verkti. Bet kažkaip vietoj to nusišypsau. Iš akių ir žodžių matos, kad graži ir viduj. Mes nepažįstamos, bet kažkokia Tavo aura tokia nuostabiai nuostabi. Didžiausios laimės Tau (kažkaip mano galva, laimė už sėkmę visad svarbiau).

    AtsakytiPanaikinti
  2. Ne tau rašyti, deja.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Nesistengiu rašyti dėl kitų. Aš tik išlieju savo sąmonės srautą, nes neturiu kur dėti didžiulio kiekio emocijų. Parašiusi savo personal blog'e jaučiuosi kiek laisvesnė. Jei rašyčiau kitiems, vengčiau konkrečiai man arba artimiausiems žmonėms suprantamų metaforų, nerašyčiau taip jausmingai, mat parašiusi aiškesne, 'plikesne' kalba jausčiausi per daug apsinuoginusi. : )

      Panaikinti