Silver Moon

Pasitikėjimas ir artumo pojūtis yra tobulas derinys. Tai pajutusi jaučiu visišką sielos pilnatvę.

Tapau priklausoma nuo dalies nežinomybės, troškimų, melanchonijos ir pokalbių iki sielos gilumos.
Gyva muzika, kur ji, kai jos reikia dabar ir čia.
Tas švelniausios plunksnos prisilietimas kūnu, kur jis, o ir kodėl jis mano galvoje, kai  sieną it stiklinę aš jaučiu.
Kuo tikėti, ko klausyti..?
Kodėl aš nuolat perpildyta klausimų pačiai sau.
Gal man derėtų nustot mąstyt? Akimirką? Galbūt. Bet ne šiandien, ne.

septynios žvaigždės ore

Būna nutinka taip, kad išsigandęs meilės ir jaudulio skonio imi ir bandai nuo to pabėgti.

Bėgi bėgi, bet nepabėgi. Tik uždelsi.

Ypač kai aš esu tokia, kuriai reikia tiek mažai, kad galvoj suktųsi vienas žodis, vardas, o pilve skrajotų drugeliai, kaip žmonės sako. Tačiau malonesnis jausmas yra šiltas ir gilus apkabinimas, kai apkabini, užsimerki ir pasijunti įsisupęs lyg saugiausioje vietoje pasaulyje. Tikrai. Ir ta akimirka sustoja, ir nesvarbu, kur tu esi, tau gera čia ir su juo. Tas šiltumo jausmas, tas gležnumo jausmas, tas..tas tikrumo jausmas. Galvoje sukasi ta rudeninio senamiesčio atmosfera, kai naktiniai žibintai ir jų skleidžiama šviesa, grįstas grindinys ir žmonės, besišypsantys, besišnekučiuojantys žmonės plaukia aplinkui taip palengva, taip ramiai, kaip upė prieš užmiegant žiemos miegui.

Tas prisilietimas pirštų galiukais, kai kūnu nubėga šiurpas. Ir dar tas, kai tu tyli, nes nemoki išsireikšti žodžiais. 

Tik jausmais, ne kitaip.

bauhaus

O ką pasakytum, 

jeigu aš pasakyčiau, 

kad kažką pasakyti nepakaks raidžių?

O šiaip tai mintyse šmėkštelėjo idėja. Tokia visai nebloga, manau.

Dabar nukreipkime strėles į ateitį, vėliau į įvertinimą, o tuo tarpu judėk prie nirvanos. k?

O taip, tu tikrai supratai, apie ką aš kalbu.

Laimė per plačią šypseną išsukiojo veide

Aš esu visokeriopai laiminga. Pilnutėlė šilumos ir meilės. Tikrai.
Bet bijau. Vis dar bijau to jausmo, kurio skonį teko pajusti jau seniai. Bet aš to noriu. Trokštu! Taip, labai. Meilė ne šiaip sau jausmas, jis kaip užslėpto labirinto įėjimas, kurio pabaigą anksčiau ar vėliau randame, sunkiau ar lengviau. Viskas turi pabaigą, kas turi pradžią. Viskas, kas baigiasi nusako, jog tuoj prasidės kažkas naujo. Kažkas. Ah.
Ir įdomu, kaip klostysis šiųdiena dabar, kai jaunėlei beliko pora metų šeimos lizde.
Ir ar ilgam.
Ir vėl tas atsidusimas, gurkšnis žaliosios arbatos ir ritminga A Forest dainos melodija.

Pati sau skaitant šias kelias idiotiškas eilutes neatrodau laiminga, bet pajusk mano mintį, pajusi ir tą ramybę širdy.

Autumn.

Ėjau ir klausiau savo minčių. Ir vėjo. Ramaus, tikro, rudeninio.

Nieko daugiau, tik jų.

Negalėjau nustoti šypsotis, o visa kita šypsojosi man.

Aš jaučiausi pilna meilės.

Toks tas Rūtos ruduo

Rytą atsikėlus katino žingsniu nusėlinau į kiemą įkvėpti gaivaus ryto oro, užsuoti gaivos ir vėjo kvapo. Šeštadienis. Ramusis šeštadienis. Pirmas toks šį rudenį, tikriausiai.

Tikriausiai minėjau, jog šių metų liepą buvau Vokietijoje, pas Julę. Mainų programa. Rugsėjo pradžioje ir visi jie, mielieji vokietukai, buvo atvažiavę paviešėti pas mus. Turbūt buvau per daug sumenkinusi savo gimtąjį miestelį, nelemtąją Pabradę, bet wow, aš tikrai maloniai nustebinta ir įsitikinau, jog su gera kompanija gerai visur. Tikriausiai suprasit taip, jog ligi šiol geros kompanijos nebuvo, bet ne ne. Buvo, visada turiu kažkokią dalelę gėrio šalia. Bet šios dešimt dienų buvo vienos įsimintiniausių, kaip jau minėjau, šį rudenį. Kiekviena diena prasidėdavo anksti ryte su šypsena, saldžiais bei gardžiai pusryčiais ir maloniais, ko gero netaisyklingais angliškais pašnekesiais. Judėjome į visas puses, šiaurę, rytus, vakarus ir pietus, aprodėme šią mūsų žavią miškingą Lietuvėlę, o nei vienas vakaras neapsiėjo be visų mūsų susibūrimų. Mes tapome kaip didelė šeima, nes nebuvo nei dienos, kurią leistume atskirai. Tik, kad ir kaip bebūtų, jų išvažiavimo dieną šypseną kėlė tik tie malonūs žodžiai į ausį, kurie man tikrai bus nepamirštami.

Tą patį ketvirtadienį, kai pamojavome ir atsisveikinome su vokiečiais diena buvo pilka ir debesuota. Ne veltui, pamaniau. Tikriausiai lyg ant svarstyklių lėkštučių turi visko būti po lygiai - tiek laimės, tiek liūdesio. Smalsumas nugalėjo visas ribas ir perskaičiau tai, ko nederėtų skaityti, tačiau.. Ech. Prisiminiau ir tėtį, kurio laukiu jau bene metus, ir tuos senus laikus, kai draugija su seserimi buvo tikras malonumas. Ir vėl niūrios mintys, ir vėl tas nelemtas ruduo, kuris, visgi, įsibrovė į mano galvą ir mintis.

Mano siela trokšta kažko gaivaus. Naujo. Pamiršto arba šviežio. Gitaros garsai prieš miegą, pirštukų skausmas ir ta vis neskambi melodija motyvuoja mane judėti pirmyn, kad pajusčiau tą tikrąjį gardų ir gobšų skonį laikant gitarą rankose. Kad norėtųsi dar ir dar. Nors ir dabar noro nestinga.

Prieš miegą bent pora eilučių Šekspyro.

Ir potėpiai drobėj.

Kažkas tokio, kas atgaivina. Lyg naujas gurkšnis oro. Kasdien. Po truputį, kad skonį saldų jausčiau. 

Taip būna

Prasidėjo nesąmonė.

Man buvo gerai taip, kaip buvo IKI dabar.

Be jokių nuogirdų, kurios ilgainiui išsipučia į burbulą, kuris dar negreit sprogs.

O kaltinamoji, of course, be abejonių vienintelė Rūta.

Ok, po kurio laiko praeis.

Ir kai nutils miestas.

I hate people.

Sorry.

Oh God why

Mane mokė elgtis su kitais taip, kaip norėčiau, kad su manimi elgtųsi.
Aš stengiausi taip ir daryti.
Bet atsako negavau.

Mačiau mamos ašaras.
O dieve.

rugpj.29

Atitrūkau nuo kasdienybės ir gyvenu kitu rimtu. Truputį pradedu įbristi į tą neskubantį, apgalvotą gyvenimo taktą, kad bent pradėčiau tapti rimtesniu žmogumi. Bet abejoju, kad gali pradėti sektis puikiai, galbūt su laiku. Someday.
Pildau savo norus ir jėė, aš susitinku su vis daugiau žmonių iš kitų miestų. !! Rokai - štai priežastis, kodėl aš dabar negaliu be naujų pažinčių... hihi.
Jau nesugebu suplanuoti savo kasdienio gyvenimo be trumpučių išvykų. c:

Germany and Rock Nights.

Yaaaay. Pamilau šią vasarą!. Vokietijoje buvę nuotykiai yra nuostabūs, taip pat žmonės, su kuriais susipažinau, yra nerealūs. Pamilau juos visus. :} Na okay okay, atvirai tariant tik apie pusę.:D Bet visgi, trokštu vėl sugrįžti į Vokietiją pas draugus... Taip pat ataitūsinau Rokuose. Pirmas festas ever, tačiau viskas, aš jau žinau kaip leisiu ateinančią vasarą - su daugybe festivalių įvairiose Lietuvos vietose. Non stop. Kuo man ten taip patiko? Nauji žmonės, visur gera nuotaika ir nestabdomai sklindanti muzika. ahhh. Love it. ♥

shit happens

Nekenčiu žmonių.
Lietuviai degradavę žmonės.
Kerta per tą pačią žaizdą jau antrą kartą. ............mėnesio bėgyje.

fuck.

picnic with water pipe

'bout love

Labas, drauge !

Kaip Jums sekasi? O man... Pakalbėkime šiandien apie mane.

Aš gyvenu su tieeeek daug minčių, man regis, net per daug. Pradedu kalbėti apie vieną, baigiu visiškai kita tema. Ir taip pastoviai pastaruoju metu. Pasiilgau rašymo čia, bloge, bet mintys verčiasi kūlversčiais ir nesugebu jų visų užfiksuoti.

Nu žodžiu. Galvoju aš tikrai apie daug ką. Apie studijas ir galimus variantus ateityje, automatiškai ir apie mokslus bei mokyklą, dešimtą klasę (ohoho, Rūta auga) ir artėjančius, kad ir vaikiškus, bet visgi egzaminus, oi, dar ir dailės paskutinieji metai (o čia tai tikrai liūdėsiu baigusi); apie pačią pačiausią, apie kasdienybę su mylimiausia, apie tai, kad vasara tiiiiikrai lekia kosmoso greičiu ir aš nieko nespėjau ir vargu ar savo sraigės tempu spėsiu ką nors laabai fun padaryti, neskaitant eilinių širdžiai mielų pasibuvimų ar ale tūselių.., apie Vokietiją ir visą tą artėjančią kelionę, apie tai, kad aš nesugebėsiu susišnekėti su savo vokietės Julės šeima, nes visus metus per anglų ir vokiečių kalbos pamokas tik durnių tevolioti ir sugebėjau... Dar apie daug ką. Apie tėtį, kurio velniškai pasiilgau..

Bet kas per nesąmonė, gal čia vasara ir tie ale įsitikinimai, kad vasarą porelių pilna būna, o gal čia jokių įsitikinimų nereikia ir aš paprasčiausiai pasiilgau to jausmo, pavadinimu meilė. Turiu savo svajonių stiklainį. Jį pildau į gražučius meilučius lengvomis spalvomis nudažytus lapelius ir apie du trečdalius visų mano norų sudaro norai susiję su meile, susižavėjimu ar vaikinais. Aš tokia naivi maža mergytė, bet viso to man tiiiikrai reikia. Pati pačiausioji turi nuostabų vaikiną, jai puikiai derantį ir tokį, kuriuo ji absoliučiai pasitiki. Pavydžiu jiems, jų jausmai tikri. Na, žinoma, pavydėti nėra gerai. Tai tik lengvutis baltas pavydas, verčiantis mane atsidusti ir vėl imtis mano mėgiamos veiklos - svajoti. Aplinkui vaikinų tikrai yra, ir netgi meluočiau pati sau, jei pasakyčiau, kad nei vienam neatrodau patraukli ( tai skamba taip savimyliškai, bet ughhhh, kiek žmonių, tiek ir nuomonių, taip ir skoniai kiekvieno vaikino skiriasi, manau ), nors, tiesą pasakius, sau tikrai esu .. ne kas.:d 

Na, tęsiu toliau. Taigi, vaikinų aplinkui tikrai ne vienas ir ne du, bet vis norisi rasti tą kažką, kurio išvaizda atkreiptų akį, kalbėjimo maniera, žvilgsniai, prisilietimai ir gestų kalba verstų kūnu bėgioti šiurpuliukus, būtų spontaniškas ir turintis humoro jausmą.. Man netgi reiktų turėti romantiką ir kartu ištvermingą vaikinuką, kuriam nepabostų klausytis mano sapalionių apie pilnaties apimtą mėnulį ar visas tas žvaigždes, dangų, dėl kurio aš taip svaigstu.. Turintį menininko gyslelę .. O tai yra mano idealas. O idealių žmonių nėra, tiesa? Daug kas taip sako, bet kol kas liksiu naivuole optimiste, kokia jau įpratau būti. Tikėsiu, kad yra. Taigi, visi nori turėti super duper awesome vaikiną, o apie save galvoti nelabai norisi, yėp? O aš pagalvojau. Ir nuliūdau. Negerai darau, kad noriu daug kai pati esu nuo tobulumo per šimtas dvi pėdas. Čia bene tas pats, kas norėti turėti pilną seifą pinigų sėdint prie televizoriaus ekrano ir nepajudinti nė pirštelio. Eww, koks materialus palyginimas. Fuj. Kad nesu tobula akivaizdu ir net ne vienam juoko dozę padovanočiau sakydama priešingai, heh, bet tokia ir nebūsiu. Užsikėliau per aukštai kertelę, i think. Kaip norėčiau tikėti, kad kažkam aš tobula su visomis savo ydomis ir užsispyrimu. ahh. 

fuck it.

klaudija

Aš ją myliu labai labai !

Tam, kad mes taptumėm viena nuo kitos priklausomom (haha:D) trūko vieno vienintelio susitikimo.

Dabar tu man esi viena svarbiausių. 

♥

KARMA

Like gravity, karma is so basic we often don't even notice it. [S.M.]

Black.

tongue web

Mano noras išsipildė, yėy :*


What do you think about it?

GEGUŽĖS SEPTYNIOLIKTA.

Šitas mažas kjūūūūtas paaugo. Gražuooooolka.

Vakar visą vakarą tapiau. Portretą. Lyjant lietui, siaučiant perkūnijai tapiau. Taip gera atsijungt ir daryti tik tai, kas patinka. :3

Viskas einasi gerai, oh ya, labai gerai, tik greičiau noriu laisvesnių dienų. Ir į Vilnių. Vėl.:d Ten pat, kur ir buvau praeitą šeštadienį. Su tuo pačiu. *mmm**Rūtą užplūdo prisiminimai*. jdhbadusg vienu žodžiu, jėgelė, kaifuoju nuo dabarties. c: Tikiuosi viskas ir toliau klosis tik gerai.

NOW I LIOOOOV MAH LIFE

Aaaaaaah yeah. Mėgstu tai, ką darau. Smagu. Nerealu. Faina. Įdomu. Apie pasekmes negalvoju ir nepraleidžiu nieko, kas geriausia. Oh yeah.

Vėl ji .

Kaip aš noriu kartais nieko negirdėti. Ne tiesiog apkursti, o ignoruoti viską, kiekvieną garsą. Ji tokia šlykštynė. Nekenčiu jos. Kiekvienas žodis skirtas man, iš jos lūpų sklinda su panieka, o aš turiu būti ta marionetė, kuri kiekvieną paliepimą staiga imtų vykdyti? Haaa, negausi. Jau geriau pakentėsiu, o tada bus laisvė. Lašelis ramybės. Kad ir neilgam, bet jau milijoną kartų geriau.
Noriu į Vilnių. Gyvent ten, šito kaimo bamboje, kad galėčiau kartkarčiais pabėgti pati nuo savęs. Nuo kalbų ir žmonių.

04.28

toks.nerealus.fainuolis.savaitgalis. visokeriopai. c:
karšta, draugaiiii, vilnius, gera nuotaika = supaah

KAČIUKAI♥

Pagausėjimas namuose! Kačiukai!

SAVAITGALIO PHT.

vyy. c:

TRUPUTUKAS NŪDIENOS

Ha, man visad taip būna. Rašau rašau rašau vos ne po kelis įrašus per dieną, o vėliau tšššššš. Tyla. Tiesiog pagaliau jaučiasi pavasaris! O ir veiklos daug daugiau.

Tikrai gan ilgai nerašiau, nedariau video blogų  ir taip toliau, todėl trumpai pasipasakosiu kas kaip. Atšilo oras, pakilo noras. Tūsint. Labai labai. Noriu tūsų nerealiųųųųųų.!!! c:

Savaitės pabaigoje turėjau kelis labai fainuolius susitikimus su draugais ir šiaip gan smagiai leidžiu savo nūdieną. Ir labai ačiū tiems žmogiukams, kurie vis skatina mane rašyti čia! :* Muah

MIAU

DELICIOUS CACAO and early morning

Kulinarės!

Mes su Aurelija puikiausios kulinarės! Šį sykį mums pagaminti picą ir kivių-bananų-apelsinų-vynuogių kokteilį pavyko idealiai! Gaminome porą valandų, tačiau atsipirko su kaupu. :}} 

ATOSTOGOS PRASIDĖJO

Mes beeeelekokios fainos.:ddd

Atostogas pradėjom smagiai : naktiniai pokalbiai, bandymas žiūrėti filmą, nuostabaus video kūrimas (o taip, jis kelia juoką) irrrrr begalė nuotraukų per vebcam'ą - štai ką mes mėgstame veikti susitikusios su Aurelija. 

O dar susitikimas su pasiilgta Klaudija visą šią smagią atostogų nuotaiką ir užvedė. Ossam.

Jo, mes tikrai labai 'gražuoooolės' :D:D:D